- virpsėti
- virpsė́ti, vìrpsi, -ė́jo intr. Š, RŽ, NdŽ, Knv 1. DŽ, Vlk protarpiais, po truputį virpėti, drebėti: Jo (kiškio) akelės mirksi, šikinelė virpsi LTR(Tvr). 2. kiek judėti, krutėti, spurdėti: Tik ausys vìrpsi, kap paršelis bėga Dglš. Žuvis, iš vandens ištraukta, vìrpsi Tvr. Virpsi tankios ilgos blakstienos rš. Kai duoda megzt, tik vìrpsi pirštai Trgn. In vežimo tik vìrpsi mergaitė, kap mina Dglš. ^ Net uodega (šikinė) vìrpsi OG43. Vanoties – tik vìrpsi [viščiukų] šikinės Švnč. ║ knibždėti: Tik neansūdyk gerai lašinių an vasaros, tai kirmelės ir virpsi Pbs. 3. Nč šokinėti, straksėti: Toj karvė prieš ją (raganą) virpsėt, neleist, ją ragais [badyti] LTR(Vlk). Kad iš papečės išlindo oželis ir virpsi apie juos (vaikus)…, tai po pečium, tai vėl atbėga in juos TDrIV293(Vlk). Vìrpsi ėrukai in pūdymo priėdę Arm. Jy tę vìrpsi, striksi Vrn. \ virpsėti; atvirpsėti; pavirpsėti; suvirpsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.